3 t, Be ištaisyta r




Download 10.77 Mb.
Title3 t, Be ištaisyta r
Page120/143
Date conversion20.12.2012
Size10.77 Mb.
TypeDocuments
Sourcehttp://archyvas.qu.lt/VLE/3BeCh.doc
1   ...   116   117   118   119   120   121   122   123   ...   143
Jenkins 1925 m. lapkričio 10 Pontrhydyfen (V. Glamorgano grafystė) - 1984 m. rugpjūčio 5 d. Ženeva, anglų aktorius. Baigė Oksfordo universitetą. Filmavosi nuo 1948, nuo 1952 ir Holivude. Vaidino Oksfordo, Old Vie teatruose, Brodvėjuje (Otelas, Jagas, Hamletas-W. Shakespeare'o Otelas, Hamletas, Karalius Artūras - F. Loewe's Kameiotas 1960 ir 1980). 1958 sukūrė pagrindinį Džimio Porterio vaidmenį J. Osborne'o romano ekranizacijoje Atsigręžk rūstybėje (rež. T Richardsonas). Vaidino filmuose: Kleopatra (1953, rež. J. L. Mankiewiczius), Becketas (rež. P. Glenville'is), Iguanos naktis (abu 1964, rež. J. Hustonas), Kas bijo Virginijos Woolf? (1966, pagal E. Albee, rež. M. Nicholsas), Eąuus (1977, pagal P. Shafferį, rež. S. Lumetas), 1984 (1984, pagal G. Onvellį, rež. M. Radfordas). Parašė rom. Kalėdų istorija (A Christmas Story 1964).

Burton Richard Francis (Ričardas Fransis Bčrtonas) 1821 m. kovo 19 Torquay (Devono grafystė) f!890 m. spalio 20 Triestas, anglų keliautojas, Afrikos tyrinėtojas. Karininkas, diplomatas. Seras. 1853 (persirengęs piligrimu) keliavo per Kairą į Meką ir Mediną, 1854 (persirengęs pirkliu) - iš Somalio į Etiopiją iki Hararo miesto (ten jis buvo pirmasis europietis). 1857-59 su J. H. Speke'u surengė kelionę iš Zanzibaro į R. Afriką (ieškoti Nilo versmių); 1858 abu atrado Tanganikos ež. ir sudarė jo žemėlapį. 1861 kartu su vok. botaniku G. Mannu įkopė į Kamerūno kalnų masyvo aukšč. viršūnę (Fako). Nuo 1863 keliavo po Nigeriją, Dahomėją (dab. Beniną), Aukso Krantą (Ganą), Braziliją, Siriją. Išleido knygų apie visas savo keliones.

Burton William Evans (Viljamas Evansas Bčrtonas)

1804 m. rugsėjo 24 Londonas - 1860 m. vasario 10 Niujorkas, JAV teatro aktorius, antrepreneris, dramaturgas. Anglų kilmės. 1831 debiutavo Londone. 1834 atvyko į JAV. 1834-37 vaidino ^ Arch Street Theatre Filadelfijoje, nuo 1837 Niujorko teatruose. 1848 Niujorke įsteigė Burton's Theatre, buvo jo aktorius ir vadovas (iki 1856). 1856-58 Metropolitan Theatre Niujorke vadovas. Išgarsėjo charakteriniais vaidmenimis: Kalibanas, Botomas (W. Shakespeare'o Audra, Vasarvidžio nakties sapnas, abu 1856), Kapitonas Ke - 1is (C. Dickenso Dombis ir sūnus). Parašė dramų (neišliko).

Burton upon Trent (Bčrtonas prie Trento), miestas D. Britanijoje, Anglijos viduryje, į š.r. nuo Birminghamo, prie Trento upės. 61 500 gyv. (2001). Alaus daryklos. Metalo apdirbimas, glžk. riedmenų, automobilių padangų, stiklo taros gamyba, avalynės, medžio apdirbimo pramonė. Muziejus. Meno galerija. Benediktinų vienuolyno (įk. 1002) rūmų ( XVI a. ) griuvėsiai, tiltas per Trento upę ( XII a. ), bažnyčia ( XVIII a. ).

Būru, sala Indonezijoje, Molukų salyne. Plotas 9500 km2. -60 000 gyv. Krantus juosia koralų rifai. Paviršius kalnuotas; didž. aukštis 2429 m. Drėgnieji atogrąžų miškai (eksploatuojami). Auginami sagai. Didž. miestas ir uostas-Namlea.

būrų kalba īafrikanu kalba.

Būrų karas, D. Britanijos karas su P. Afrikos būrų (afrikanų) respublikomis Orane irTransvaliu 1899-1902. D. Britanija, siekdama išplėsti valdas P. Afrikoje, kėsinosi užgrobti būrų žemes, kuriose buvo aukso ir deimantų kasyklų. Britai pareikalavo, kad būrai suteiktų rinkimų teise užsieniečiams, kurių daugumą ir sudarė. Trans-valio prezidentui P. Krugeriui nesutikus, 1895 kilo britų maištas. Jį būrai numalšino. D. Britanijos kolonijų ministras J. Chamberlainas, atmetęs P. Krugerio reikalavimą konfliktą spręsti polit, priemonėmis, į P. Afriką pasiuntė kariuomenę (-47 000 žm.). Oranės ir Transvalio respublikos paskelbė D. Britanijai karą. Mobilizavę -30 000 žm., 1899 m. spalio būrai apsiautė Ladysmithą (britų pagr. baze Natalyje), sumušė britus prie Belmonto, Stormbergo, Magersfonteino. 1900 sutelkę -250 000 žm. kariuomenę britai užėmė Paardebergą, Kimberley, Blumfonteiną, Prc-toriją. D. Britanija, siekdama sutrukdyti kt. valstybėms kištis į A, 1899 perleido Vokietijai ir JAV teises į Samoa salyną, susitarė su Prancūzija dėl valdų Centr. Afrikoje, todėl 1900 Prancūzija ir Vokietija atsisakė remti Rusijos siūlymą nutraukti A didžiųjų valstybių dipi, pastangomis. 1900 Oranės respublika buvo prijungta prie britų valdų. 1900-02 partiz. karą, kuriam vadovavo gen. L. Botha, J. De la Rey, C. de Wetas, būrai pralaimėjo; 1902 Pretorijuje pasirašyta taikos sutartis. Abi respublikos tapo D. Britanijos kolonijomis, nuo 1910 - D. Britanijos dominijos P. Afrikos S-gos dalimi. Vidmantas Daugirdas

Burundäjaus žygis (1258-59), mongolų-totorių, vadovaujamų Burundajaus, įsiveržimas į Lietuvos karalystę. Lietuviai, 1255 talkindami haličėnų žygiui į Zviaholą (į r. nuo Voluinės) ir 1258 su polockiečiais siaubdami Smolensko žemes, įsiveržė į Aukso ordos valdas. 1258-59 žiemą mongolų-totorių karvedys Bu-rundajus su didele kariuomene įsiveržė į Lietuvos karalystę - pro Naugarduką į Mindaugo domeną (Lietuvos žemę). Čia prie jo prisidėjo Voluinės kunigaikštis Vasilka, kuris pakluso Burundajaus įsakymui padėti totoriams. Už voluiniečių ir haličėnų paramą Burundajui Mindaugo pasiųsti liet. kunigaikščiai Tautvilą ir Vaišelga suėmė Haličo kunigaikščio Danieliaus sūnų Romaną, valdantį Naugarduką Mindaugo vasalo teisėmis. Burundajus ir Vasilka, nuniokoję Lietuvos žemės r. dalį, įsiveržė į Nalšią. Mindaugas vengė atviro mūšio, bet nuolat grasino pulti priešus, todėl Danielius nesiryžo pulti Gardino, o Burundajus su Vasilka iš Nalšios nužygiavo į jotvingių žemes. Per A buvo nusiaubtos Lietuvos ir Nalšios žemės, tačiau tai neprivertė Mindaugo paklusti Aukso ordai ir nepakeitė Lietuvos karalystės sienų. Nukentėjo Lietuvos vyskupija - vysk. Kristijonas 1259 išvyko į Vokietiją ir nebegrįžo. Romaną iš lietuvių nelaisvės išpirko Danielius. Edvardas Gudavičius

^ BURUNDIS Plotas: 27 834 km Gyventojai: 7,4 min (2002) Sostinė: Bužumbūra Valst. kalbos: prancūzu ir kirund Nac. šventė: liepos 1 Piniginis vienetas: Burundžio frankas (100 santimų) Laiko juosta: PL + 2 h

Burundis (pranc. Burundi, kirundi k. Uburundi), Burundžio Respublika (pranc. République du Burundi, kirundi k. Republika y'Burundi), valstybė Vid. Afrikoje, prie Tanganikos ež. Vakaruose ribojasi su Kongo Demokratine Respublika, šiaurėje - su Ruanda, rytuose - su Tanzanija. Plotas 27 834 km:. 7,4 min. gyv. (2002). Sostinė - Bužumbūra (323 200 gyv., 2002). A suskirstytas į 16 provincijų. Pav. Žemėlapis. GAMTA

A paviršius - 1400-2500 m aukščio plokščiakalnis, susidaręs iš prekambro kristalinių uolienų (granitų, gneisų, kvarcitu). Vakaruose iškilęs 2000-2600 m kalnagūbris (didž. aukštis 2670 m, Héha k.) - Nilo ir Kongo baseinų vandenskyra. Per A eina T Rytų Afrikos lūžių zonos dalis; joje yra Tanganikos ež. (žemiausia A vieta, 772 m), Rusizi upės slėnis (aliuvinė Imbo lyguma). KLIMATAS musoninis subekvatorinis. Vid. metinė t-ra 22-25 C, 1500 m aukštyje 14-16 °C. Per metus iškrinta 1300-1600 mm kritulių, š. rytuose - 850 mm. Daugiausia lyja vasario-gegužės ir rugsėjo-lapkričio mėnesiais. VIDAUS VANDENYS. Didž. upė Ruvubu išteka iš Gikizi kalnų. Upės, įtekančios į Tanganikos ež. (Rusizi, Malagarasi), priklauso Kongo, kitos (Ruvubu, Akanyaru) -Nilo baseinui. Pietvakariuose yra Tanganikos (-7% A teritorijos), šiaurėje - Cohóha ir Rweru ežerai. DIRVOŽEMIAI. AUGALIJA. GYVŪNIJA. Vyrauja molingi menkai humusingi geležžemiai (A vidurinėje irr. dalyse), blizgažemiai (Av. dalyje), verstžemiai (Tanganikos ež. pakrantėje ir Rusizi upės slėnyje). Burundyje yra -2500 augalų rūšių. Plokščiakalnyje - savana su akacijomis ir aliejinėmis palmėmis, kalnagūbriuose -visžaliai miškai. Miškai ir krūmynai užima 3% A teritorijos. Veisiasi drambliai, liūtai, buivolai, gverecos, antilopės, hipopotamai, krokodilai, žiemoja iš Š. pusrutulio atskrendantys paukščiai. Tanganikos ežere yra daugiau, kaip 130 žuvų rūšių (daugelis jų endeminės). Saugomos teritorijos užima -3% A teritorijos. 3 nac. parkai (Kibirą, Ruvubu, Rusizi), rezervatas (Bururi). Vidmantas Daugirdas GYVENTOJAI

-85% A gyventojų - hutai, -14% - tutsiai, -1% - seniausi A gyventojai pigmėjai (daugiausia batvai); yra europiečių (-5000; daugiausia Bužumbūroje), azijiečių (-2000). Valst. kalbos: prancūzų ir kirundi (priklauso bantų šeimai). Tanganikos ež. pakrantėje ir Bužumbūros apylinkėse kalbama suahelių kalba. -62% gyventojų yra katalikai (turi l arkivyskupiją ir 6 vyskupijas),-5%-protestantai, -30% išpažįsta tradicinius tikėjimus, yra musulmonų (2002). 46,5% A gyventojų yra iki 15 metu (2002). Vid. gyvenimo trukmė 45,9 m. (trumpiausia pasaulyje); tai lemia didelis gyventojų mirtingumas nuo AIDS, maliarijos. 2002 vyrų buvo 49%, moterų -51%. 64,7% suaugusiųjų neraštingi (vyrų 50,7%, moterų 77,5%). A svarb. demografiniai rodikliai - l lentelėje. Gyventojų vid. tankumas 265,7 žm./km2 (didžiausias Afrikoje po Ruandos). Tankiausiai gyvenama Kayanza provincija ir Bužumbūros apylinkės (400 žm./km2), rečiausiai -A rytai (-70 žm./km!). Miesto gyventojų 8% (viena menkiausiai urbanizuotų valstybių pasaulyje). Didž. miestai - 2 lentelėje. Ekonomiškai aktyvių gyventojų -2,8 min.

VALSTYBE IR TEISE A - respublika. 1992 konstitucijos galiojimas 1996 laikinai sustabdytas. Pagr. dokumentas, reglamentuojantis valst. institucijų veiklą, -1998 pereinamojo laikotarpio konstitucija. Valstybės vadovas - prezidentas (po 1996 perversmo). Įstatymus leidžia pereinamojo laikotarpio dvejų rūmų parlamentas, kurį sudaro Nac. Susirinkimas - Assemblče Nationale (140 narių, renkamų tiesioginiais visuot. rinkimais 5 metams) ir Senatas (54 nariai). Vykd. valdžia priklauso prezidentui ir ministrų Tarybai, kurią skiria prezidentas. Teismų sistemą sudaro: Aukšč. Teismas, Konstitucinis Teismas, 3 apeliaciniai teismai, pirmosios instancijos teismai (provincijų teismai, 123 vietos teismai). Nac.šventė -liepos l -Nepriklausomybėsdiena. PARTIJOS IR PROFSĄJUNGOS. Svarb. partijos: Nacionalinė pažangos sąjunga (Union pour le proves national, jk. 1959), Burundžio demokratinis frontas (Front pour la démocratie au Burundi, jk. 1992), Burundžio liaudies susivienijimas (Rassemblement du peuple burundien, įk. 1992). Svarb. profs-ga - Burundžio darbininkų s-ga (jk. 1967).

GINKLUOTOSIOS PAJĖGOS. Vyr. vadas - prezidentas. 2000 sausumos pajėgos (-20 000 žm.) turėjo 45 žvalgybos automobilius, 47 šarvuotuosius transporterius, 36 traukiamuosius lauko, 11 zenitinės art. pabūklų, 16 dau-giavamzdžių reaktyvinių minosvaidžių. Kar. laivynas (150 žm.) turėjo 8 katerius. Kar. oro pajėgos (l50 žm.)-3 kovos lėktuvai, 4 sraigtasparniai. Žandarmerijoje tarnavo -5500 žmonių. Kar. išlaidos - 36,9 min. JAV dol., arba 5,3% BVP (2001). ŪKIS A - ekonomiškai silpna agrarinė valstybė, viena skurdžiausių pasaulyje. Ūkis priklauso nuo kavos derliaus ir jos kainos pasaulio rinkoje. 2001 BVP sudarė 66 min. JAV dol., jo dalis l gyventojui-99 JAV doleriai. Infliacija - 14,9% ( 1990-2000). BVP struktūra parodyta diagramoje. Užs. skola - 1,1 mlrd. JAV dol. (1998). A ūkis nukentėjo per pilietinį karą (1988-92). PRAMONĖ. Pramonėje dirba -1,5% ekonomiškai aktyvių A gyventojų. Burundyje yra nikelio (5% pasaulio išteklių), vanadžio, urano, retųjų žemių elementų išteklių. Mažais kiekiais gaunamas auksas (1,5 t; 2000), kasama švino, alavo, tantalo, niobio rūdos, kaolinas, durpės. 2000 pagaminta 148 min. kWh el. energijos; -40% suvartojamos el. energijos importuojama iš Kongo DR. Daugiausia ei. energijos pagamina HE. Pramonės įmonės sutelktos Bužumbūroje, dauguma jų nedidelės, perdirba vietinę žemės ūkio žaliavą. Apdirbamosios pramonės svarb. šakos: maisto (kavos, arbatos, aliejaus, gazuotų gėrimų, cigarečių, alaus), tekstilės (medvilnės), avalynės, cemento pramonė.

BIOPRODUKCINIS ŪKIS. Žemės ūkis ekstensyvus, jame dirba -90% ekonomiškai aktyvių A gyventojų. Ūkio vid. dydis -0,8 ha. Dirbamoji žemė užima 46% A teritorijos (7400 km2 drėkinama). Auginama bananai, batatai, maniokai, cukranendrės, kviečiai, kukurūzai, sorgai, sojos, ryžiai, pupiniai, bulvės, kavamedžiai, kakavamedžiai, arbatmedžiai, alyvpalmės, vilnamedžiai, tabakas, prieskoniniai augalai. A augalininkystės produkcija - 3 lentelėje. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai. A gyvulių ir naminių paukščių skaičius - 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija - 5 lentelėje.

1999 sugauta 92541 žuvų (daugiausia Tanganikos ežere). Kertamas miškas, ruošiama mediena. 1998 A aplankė 15 400 užs. turistų (48% iš Afrikos, 37% iš Europos). TRANSPORTAS IR RYŠIAI. Automobilių kelių yra 14 480 km, iš jų su kieta danga 1028 km (1996). 1992 pastatytas tiltas per Rusizi upę pagerino susisiekimą su Kongo DR. Prie Tanganikos ež. yra Bužumbūros uostas. 7 oro uostai, iš jų tarptautinis - Bužumbūroje. BANKAI. Centr. bankas - Banque de la République du Burundi (įk. 1964, būstinė Bužumbūroje). XX a. pab. veikė daugiau, kaip 15 komercinių bankų (visi Bužumbūroje). A piniginis vienetas - A frankas (dar vadinamas amafranga), lygus 100 santimų, 1983 m. lapkričio susietas su Tarptautinio valiutos fondo specialiosiomis skolinimosi teisėmis, 1992 5 d. su šalių - pagrindinių prekybos partnerių - vad. valiutų krepšeliu.

UŽSIENIO PREKYBA. A užs. prekybos balansas neigiamas. 1999 eksportuota prekių už 55 min., importuota už 177 min. JAV dolerių. Daugiausia eksportuojama kava (69% viso A eksporto), arbata, kakava, prieskoniai, odos ir kailiai. Daugiausia importuojama mašinos ir transporto įranga, pram, įrenginiai, naftos ir chem. pramonės produktai, vaistai, maisto produktai. A užsienio prekybos partneriai - diagramose. ISTORIJA

Pirmieji A teritorijoje gyvenę žmonės - tva pigmėjai (medžiotojai). -10- XI a. atsikėlė žemdirbiai hutai, 14- XV a. -gyvulių augintojai tutsiai. Tutsiai pajungė hutus, iš tutsių kilo diduomenė ir karalių (mvanių) dinastija, valdžiusi fUrundžio karalystę (gyvavo nuo 15 ar XVI a. iki 1903). XIX a. 2 pusėje dėl diduomenės kovų valstybė nusilpo. XIX a. 2 pusėje kraštą tyrė europiečių ekspedicijos. 1879 įkurta pirmoji krikščionių misija. 1885 Berlyno kongreso nutarimu Urundis pateko į Vokietijos įtakos zoną; 1903 prijungtas prie f Vokietijos Rytų Afrikos. 1906 įvestas netiesioginis valdymas: karaliaus veiklą kontroliavo Vokietijos rezidentas. 1916 A okupavo ir prie Belgijos Kongo kolonijos prijungė belgai. 1923 A tapo Belgijos mandatinės, nuo 1946-jos globojamos Ruandos-Urundžio teritorijos dalimi. Nuo 1925 Ruanda - Urundis ir Belgijos Kongas buvo administruojami vieno vicegeneralgubernatoriaus (nuo 1959 gen. rezidento), kuriam pavaldus Belgijos rezidentas kontroliavo karaliaus veiklą. Vokiečių ir belgų valdžia skatino krikščionybės plitimą, rėmė tutsių vyravimą visuomenėje. Po II pasaulinio karo JT reikalaujant belgų administracija pradėjo demokratizacijos procesą: leista veikti polit, partijoms (1960 gyvavo -20 partijų), 1961 surengti rinkimai į Įstatymų leidžiamąjį susirinkimą, kuriuos laimėjo nepriklausomybės siekianti Nacionalinė pažangos sąjunga (NPS, įk. 1959). 1962 paskelbta A (Urundžio) karalystės nepriklausomybė. Karalius- Mvambutsa IV (valdė nuo 1915); svarb. valst. postus užėmė tutsiai. Polit, padėtis šalyje buvo nestabili: 1961 nužudytas ministras pirm. L. Rwagasore, 1966 Mvambutsa IV nuvertęs ir karaliumi Ntare V pasiskelbęs jo sūnus tais pačiais metais irgi buvo nuverstas. Šiam perversmui vadovavęs pik. M. Micombero A paskelbė respublika. XX a. 2 pusėje didėjo etninė ir politinė hutų ir tutsių nesantaika: 1965 numalšintas politiškai ir ekonomiškai diskriminuojamų hutų sukilimas, 1972 tutsiai išžudė -150 000 hutų, -100 000 jų tapo pabėgėliais. 1974 konstitucija įtvirtino vienpartinę polit, sistemą (valdančioji ir nuo 1966 vienintelė legali partija - NPS); faktiškai šalį valdė kariškiai. 1976, 1987 vėl įvyko kar. perversmai. 1988 tutsiai nužudė -200 000 hutų, -60 000 žm. (daugiausia hutai) tapo pabėgėliais. Siekdamas santaikos prez. P. Buyoya (1987-93) vyriausybės nariais skyrė ir hutus. 1992 konstitucija įtvirtino daugiapartinę sistemą; susikūrė Burundžio demokratinis frontas (BDF, remiamas hutų), Burundžio liaudies susivienijimas (BLS) ir kt. partijos. 1993 pirmuosius daugiapartinius rinkimus laimėjo BDF, prezidentu išrinktas M. Ndadaye (pirmasis valstybės vadovas hutas). Jam žuvus (kariškiams bandant įvykdyti kar. perversmą) 1993 vėl kilo etninės žudynės (žuvo -150 000 žm., -800 000 žm. tapo pabėgėliais). Po 1996 kar. perversmo P. Buyoya paskelbė nepaprastąją padėtį, paleido parlamentą. 1996 Etiopijai, Kenijai, Ruandai, Tanzanijai, Ugandai ir Zairui (dab. Kongo DR) ėmus taikyti Burundžiui ek. sankcijas (reikalauta atkurti dem. valdžios institucijas ir normalizuoti padėtį šalyje) atnaujinta parlamento veikla, P. Buyoya pasiskelbė prezidentu. 1997-98 padėtis šalyje palengva stabilizavosi, grįžo dalis pabėgėlių, panaikintos tarpt. ek. sankcijos. 2001 paskelbtas 3 m. pereinamasis laikotarpis. Šiuo laikotarpiu vykdomosios, įstatymų leidžiamosios valdžios vadovais bei kariuomenės vadais proporcingai skiriami hutų ir tutsių atstovai (2001 viceprezidentu tapo hutas, praėjus 18 mėn. numatyta prezidentu paskirti hutą, viceprezidentu - tutsį), tačiau didelė etninė nesantaika išlieka.

A priklauso JT (nuo 1962), Afrikos vienybės organizacijai (nuo 1963). Dipl. santykiai su Lietuva nuo 1993.

KULTŪRA

ŠVIETIMAS. Iki nepriklausomybės paskelbimo (1962) švietimą tvarkė belgų katalikų ir protestantų misionieriai. Pagal Švietimo įstatymą (priimtas 1967), visiems piliečiams suteikta teisė į nemokamą pr. ir vid. mokslą, švietimo sistemą tvarko Švietimo ministerija. Mokslas yra privalomas 6-16 m. vaikams. Nuo 1973 pr. mokyklose dėstoma kirundi k., vid. mokyklose - prancūzų k. (kaip mokomasis dalykas privaloma nuo l klasės). Bendrojo lavinimo sistemos pagrindas - 6 m. pradinė ir 7 m. dvipakopė (4 ir 3 m.) vid. mokyklos. Baigusieji pr. mokyklą pereina į koležus (4 m.) arba techn. vid. mokyklas (5-7 m.). Baigus koležą galima mokytis trimečiuose licėjuose. 2000 pr. mokyklą lankė 48%, vid. mokyklą - 8% mokyklinio amžiaus vaikų. 1998/99 buvo 1463 pr. mokyklos, 1,1 min. mokinių, 10 400 mokytojų, 212 koležų ir techn. vid. mokyklų (56 890; 2060), 23 licėjai (4800; 500). Aukštasis mokslas nemokamas. 1973 Bu-žumbūroje įsteigtas Burundžio universitetas (1999 buvo 5900 studentų, 350 dėstytojų). Prie šio universiteto veikia 20 moksl. centrų (Archeologinių tyrinėjimų, Kalbos ir lit-ros bei kt.). Gitegoje veikia Nac. muziejus.

ARCHITEKTŪRA IR DAILĖ. Nuo seno A gyvenvietės telkėsi ant kalvų, trobelės buvo išsidėsčiusios stichiškai. Viename aptvare statytos trobos, bendros grūdų saugyklos, trobos-maldyklos (vad. protėvių dvasių namai), kt. pastatai. Vyrauja apskrito plano trobelės iš lazdų, apipintų šakomis, nendrėmis, žole, pusapvaliai stogai dengti žolėmis. Vidine trobelės erdvę skaido pintos pertvaros, grindys klotos dembliais. XX a. 6-7 dešimtmetyje pradėta statyti plytiniai gyv. namai su dvišlaičiais čerpių stogais, verandomis. Miestų statyba mažai plėtota. A sostinė Bu-žumbūra stačiakampio plano, pastatyta visuom. pastatų (viešbučių, restoranų, ligoninių, mokyklų), miesto š. dalyje išsidėstę trobelių kvartalai. Iš dailiųjų amatų labiausiai išplėtotas pynimas. Pinami dubenys, širmas, kilimus, pertvaras atstojantys dembliai, įv. dydžio ir pavidalo (kūgio, kiaušinio, kvadrato, šešiakampio) pintinės. Dirbiniai dekoruojami baltos, raudonos, mėlynos spalvos geometriniu (zigzaginiu ar aštriadančiu) ornamentu. Medžio dirbiniai (indai, skydai) t.p. dekoruojami geometriniu tapytu, drožtu ar išdegintu ornamentu. Lijana Šataviaūtė ŽINIASKLAIDA. Period, leidinius pradėta leisti paskelbus nepriklausomybę. 2001 ėjo daugiau, kaip 10 period, leidinių, iš jų Le Renouveau du Burundi (nuo 1978, dienraštis, pranc. k., 20 000 egz.), Ubumwe (nuo 1971, savaitraštis, kirundi k., 20 000 egz.; vietoj nuo 1967 ėjusio L'Unité et Révolution, pranc. k.), Burundi chrétien (katalikų savaitraštis, pranc. k.), Le Burundi en Images (nuo 1979, mėnraštis), Culture et Sociétés (nuo 1978,4 kartus per metus).

Valst. RTV veikia nuo 1960. Laidos transliuojamos kirundi, suahelių, pranc. ir anglų kalbomis. Yra privati radijo stotis ^ Radio Umwizero I Radio Hope (nuo 1996). Nuo 1976 Bužumbūroje veikia valst. inform, agentūra Agence Bunindaise de Presse (ABP). Vytas Urbonas

burundłkai (Tamias,Eutamias), voverinių (Sciuridae) šeimos graužikų gentis. -20 rūšių. Paplitę Š. Amerikoje, tik sibirinis A (T. sibiricus) - Š.r. Europoje ir Š. Azijoje. Kūno ilgis 8-18 cm, uodegos 6-14 cm, masė 80-110 g. Panašus į voveres, tik galūnės trumpesnės ir uodega mažiau papurusi. Kailis pilkšvas ar rusvas su 5 tamsiomis juostomis išilgai nugaros ir šonų. Gyvena spygliuočių ir mišriųjų miškų zonoje. Vikriai laipioja medžiais. Aktyvūs dieną. Slepiasi urveliuose, kuriuos išsikasa po medžių šaknimis, akmenimis. Minta medžių ir žolių sėklomis, pumpurais, uogomis, vabzdžiais ir kt. bestuburiais. Kaupia maisto atsargas. Žiemą įminga. Veda 1-2 kartus per metus po 4-10 jauniklių. Sibirinis A medžiojamas dėl kailio. Kt. žinomesnės rūšys - alpinis A (T. alpinus), Rytų Amerikos A (T. striatus). Janina Prūsaitį

burušai,
1   ...   116   117   118   119   120   121   122   123   ...   143

Place this button on your site:
essays


The database is protected by copyright ©CoolEssay 2000-2011
send message
Lectures, essays
Documents